Režisieriaus Arvydo Lebeliūno spektaklis sukurtas pagal Sauliaus Tomo Kondroto apsakymą „1892 metų progreso idėja”.
Naktį prieš dvidešimt aštuonerius metus netoli nuo Ringuvos panemunėje gvardijos bataliono pirmosios kuopos gvardietis patyrė jausmą, tiesiog pribloškusį jį savo stiprumu. Tas jausmas permainė gvardiečio sielą, kažin ką joje sulaužydamas. Menkutis sraigtelis jo galvoje neišlaikė pergyvenimo ir trakštelėjo. Tas gvardietis — Gudukas, mano brolelis.
Po daugel metų teisme jis kalbės:
— Ponai. Mudu su broliu gyvenom savo kaime Dievo dieną. Sakoma: Dievo diena, žmogaus visas gyvenimas. Kodėl taip? Ogi todėl, kad visą laiką mudu dirbome tą patį darbą, valgėme tą pačią duoną ir tas pačias nusibodusias daržoves ir kruopas, matėme tą patį vaizdą prieš akis, be jokio įvairumo. Laikas mums netekėjo. Mes negalėjome matuoti jo dienom, ponai, nes dienos visos buvo kaip viena: vakar kaip šiandien, kaip užvakar, kaip ryt…
Spektaklio režisierius – Arvydas Lebeliūnas
Kompozitorius – Jonas Sakalauskas
Scenografija – Danielius Sodeika
Kostiumai – Roma Gilė
Vaidina:
Gudukas – Valdas Vaitiškis
Petrutis – Remigijus Pelenis
Belė – Vaida Kavaliauskaitė
Galyginas – Tomas Montvila
Ponas Diuponas – Karolis Liaučius
Ona, Sanitarė – Gintarė Daniusevičiūtė-Vaitkevičienė, Jūratė Levickaitė
d’Artiuzio vėlė -Severinas Norgaila (teatro bendradarbis)
Jonas (vienkojis muzikantas) – Arūnas Jokubauskas
Kariūnai, kaimynai – Orinta Jazdauskaitė – Juozapaitė, Birutė Kaktytė – Varkalienė
Grįžti atgal
