Į Naisius atvykstantys lankytojai čia praleidžia ne vieną valandą. Su muziejais ir kitomis lankytinomis vietomis susipažino jau tūkstančiai žmonių. Nemaža tokių, kurie sugrįžta dar ir dar kartą: vieni į renginius, kiti kopia į Baltų areną, vaikšto pažintiniu Baltų dievų skulptūrų muziejaus taku, aplanko verpstės formos Baltų žolynų muziejų, Alkos kalną, Saulės ir Ugnies aikštes, literatūros muziejų ar kitas vietas. Dažnas nustemba (o gal jau ir nebe?) kasmet vis atrasdamas dar vieną naują erdvę.
Šių metų pradžioje į Naisius atvyko jaunas, bet jau sukaupęs penkiolikos metų darbo su molio keramika patirtį tautodailininkas Mindaugas Turolevičius. Ambicingas, atkakliai savo tikslų siekiantis menininkas svajojo ne tik apie molio gaminių lipdymą, profesinių įgūdžių tobulinimą, bet ir edukacinės erdvės steigimą. Svajonės labai greitai virto realybe: kuriant kultūrinę aplinką Naisiuose yra numatyta vieta ir tautodailės centrui, kuriame galėtų susiburti senųjų amatų žinovai. Mindaugas – pirmasis tautodailininkas į senąjį kaimo svirną, priklausiusį grafų Zubovų dvarui, grąžinęs gyvenimą.
Molio keramikos dirbtuvės dar tik buvo rengiamos (tvarkoma patalpa, konstruojamos lentynos, statomos molio degimo krosnys), kai balandžio 25 d. jose svečiavosi pirmieji lankytojai, atvykę susipažinti su Naisiais. Priėmęs pirmąją grupę, molio meistras kasdien sulaukdavo smalsuolių: vieniems pasakojo apie molininko amatą, demonstravo žiedimo procesą, kitiems suteikė galimybę išbandyti molio lipdymo technologiją; daugelis mielai įsigijo lentynose demonstruojamų jau paruoštų gaminių.
Gegužės 18 d. dirbtuves pripildė jaukus ir jaudinantis šurmulys: draugus, kolegas menininkus, talkininkus, vietos bendruomenę M. Turolevičius pakvietė į šventinį atidarymą. Visus susirinkusius jis iš karto informavo, kad teks dalyvauti molio degimo procese. Meno kūrėjas demonstravo seną japonų molio apdorojimo būdą – Raku techniką. O svečiai turėjo galimybę dalyvauti viename archajiškiausių molio apdirbimo technikos – duonos raugo keramikos – procese. Specialiomis geležinėmis žnyplėmis iš krosnies ištrauktus molinius dubenėlius pirmiausia reikėjo merkti į duonos raugą, po to atvėsinti vandenyje – tiksliai taip, kaip mokė amato profesionalas.
Atidarymo metu tautodailininkas M. Turolevičius dėkojo renginyje dalyvavusiam LR Seimo nariui Ramūnui Karbauskiui už palaikymą ir suteiktą galimybę kurti ir tobulėti Naisiuose. Nuoširdžiai džiaugėsi ir dovanojo savo keramikos dirbinius Naisių žemės ūkio bendrovei, vietos bendruomenei – visiems, kurie juo tikėjo ir padėjo įrengti naująsias dirbtuves. „Esu įpratęs viską daryti pats, o čia tiek pagalbininkų rūpinosi patalpų įrengimu“, – neslėpė savo nuostabos Mindaugas. Kalbėdamas apie savo planus, jis sakė labiausiai norįs tobulinti puodininkystės meną, juodosios keramikos, duonos raugo ir glazūrinės keramikos tradicijas. Dar spėjo pademonstruoti ir molio žiedimą, visų akivaizdoje žaismingai kurdamas molio puodynę.
Sveikindamas su nauja darbo pradžia LR Seimo narys R. Karbauskis džiaugėsi, kad šis menininkas, kurį laiką darbavęsis Kuršėnuose, savo veiklą tęs Naisiuose, atverdamas molio meno ir edukacinės veiklos erdvę. Kūrybinio polėkio linkėjo Kuršėnuose įsikūrusio Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorė Birutė Poškienė, Šiaulių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Judita Šertvytienė, kiti kolegos. Naisių bendruomenės vardu sveikino jos pirmininkė Rita Žukauskienė, dėkodama už turiningą įsiliejimą į Naisių gyvenimą ir linkėdama tapti tikru bendruomenės nariu. Naisių mokyklos direktorius Vytautas Šimkus džiaugėsi atsivėrusia nauja pažintine ir kūrybine vieta mokyklos bendruomenei, ypač jos mokiniams.
Profesionaliai ir įtaigiai vedami užsiėmimai, kuriuos galima bus ne tik stebėti, bet ir patiems juose dalyvauti, tikrai sulauks lankytojų dėmesio. Pasisvečiuoti Mindaugo Turolevičiaus molio dirbtuvėse, dalyvauti siūlomoje edukacinėje veikloje jau registruojasi į Naisius atvykstantieji. Naisiškiai tautodailininkui linki tvirtų molį šildančių rankų, gražių idėjų, puoselėti senąsias lietuvių tradicijas ir įgyti naujų patirčių.
Alina Šalavėjienė
Žydrūno Budzinausko nuotraukos
